Seno uosio pasakojimas
Ilgesio kankinamas šuo
kaukia naktimis,
inkščia dienomis,
ieško, ieško.
Žinome, kad jo negrįš,
jaučia jis,
pririšo miško tankmėje
paleis, paleido,
širdyje nelaiko.
Atėjo vasara, ne jo -
grandinės.
Jis ilsis po šaknim,
kaukia dar naktim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-26 03:44:08
o man patiko, tik gal žinai ko pritrūko - išsikalbėjimo.
vieni prirašo biesas žino kiek, o nieko nepasako, o tu norėjai pasakyt daug, bet žodžių pagailėjai, taip tik - tik - tik akimis ir ašara jose, o ką jaučia jis toje miško tankmėje? o medis tas - na tas, kur kaukia naktimis?toks gauruotas kaip šuo, ką?
būk skūpi žodžiams, bet jausmui juose - ne ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-25 23:39:07
Mintis labai gera, patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-25 21:06:18
O juk tu nuotraukoje su katinu :) Nuoširdžiai. Gal tikrai kiek raiškos trūksta, bet kartais mintis būna svarbesnė. Vis tiek šaunuolė.
Vartotojas (-a): Eile Tyla
Sukurta: 2011-01-25 19:42:30
Dėkui :)
Visų nuomonės man svarbios.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-25 19:33:20
Čia rašo autorė "Eile Tyla", ir ji žino ką rašo. Ir labai įdomiai žino. Tik man truputį per stipru emociškai, na matyt tokia nervų sistema...Mano :)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-25 19:28:17
Labai prastai.