Santrauka:
Blogai, kada kiti nusisuka nuo tavęs. Bet ne ką geriau, jei tu pats nusisuki nuo kitų. Skiriu prieš kelias dienas mirusiam draugui Aleksandrui.
Platus mostas ir nieko nebūta,
Netgi žiežirbų spiečiaus išlyto.
Davė Dievas tau duonos ir plutą,
Trapią klintį ir kietą granitą.
Jei nenori – reikėjo neimti
Tos riekės, nors sočiausia atrodė
Ir apdailint išbalusią klintį,
Kaip mokėjai padailinti žodį.
Nereikėjo sakyt – tavo, mano...
Kad kiti ten kažkur iš anapus
Neturės prigimties talismano,
Kaip neturi sudegintas kapo.
Juk ant kalno užaugs orchidėja,
Jei jis trupa ir eižėja siūlės.
Tu norėjai išeit – neišėjo –
Liko praviros artimo durys.
.......................................................
Platus mostas ir nieko nebūta –
Tik paminklas iš juodo granito.
Vaikai pakelia numestą plutą,
Užsimerkę, nes žiežirbos krito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2011-01-24 23:13:15
užjaučiu.palietė
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-24 19:34:13
Skaudu. Niekas nežino ką jaučia žmogus tokią akimirką. Nuoširdžiai užjaučiu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-24 16:15:23
Tiesiog mane visą sujaukė, per širdį perėjo ir ten užstrigo
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-24 14:31:27
...paskutinis posmas visą gyvenimą sutalpina
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-24 09:04:41
,,Liko praviros artimo durys" - šita eilutė man gražiausia. Ir tikriausia turbūt...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 08:29:27
Platus mostas ir nieko nebūta –
Tik paminklas iš juodo granito.
Vaikai pakelia numestą plutą,
Užsimerkę, nes žiežirbos krito.
Čia visa ko pagrindas.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-01-24 08:06:19
Netiesa jog nebuvo, tad iš kur "žiežirbos krito" ir kieno žiežirbos, kad "pakeliant plutą" tenka užsimerkti. Juk akmuo kartais verkia, tik reikia tai pamatyti, ne brūkšnelį tarp datų, o ašarą lyg nuo skruosto krintant...Tegu bus JAM lengva žemelė ir ilga atmintis kituose laikinuose atmintyse. Nuoširdi užuojauta.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-24 02:19:17
Neturės prigimties talismano,
Kaip neturi sudegintas kapo.
ir žmogaus gyvenimas - lyg nieko nebūta...daug pasakyta ir iš(pa)sakyta šiose eilėse, išjausta netektis pravirom durim, užsimojam kartais per plačiai, kartais tiesiog užsimojam atstumdami per metrą kitus...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-24 01:23:51
Gal, ne man juk teisti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-24 01:14:35
Kaltinimas... O juk būna, kad žmogus kartais turi gyvent ir dėl kitų žmonių. Juk mes bandruomeniniai sutvėrimai. Klysti yra žmogiška, o jaustis neklystančiu - ne.