Santrauka:
Tai ne dienoraščio ištrauka, net jeigu išsakoma žmogiška pozicija, o lyriko ekspromtinis išsisakymas eilėmis.
Kai aš slystu – nebebarstykit druskos,
Juk aš pati pakalnę suradau.
Vadinasi, aš privalau nukristi
Ir susižeisti buvo lemta man.
Kai skauda lūpas – nebetepkit kremais
Bei nebučiuokit geliančių kraštų –
Aš netikėsiu dieviškais totemais,
Įbrukamais į eilutes maldų.
Ir šilto patalo rausvam kampe neklokit –
Aš puikiai pailsėsiu ant grindų:
Tiesiog supraskit, kad sutikot tokią
Ir tokią laidosit, kokia esu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-23 16:09:33
Paskutinės dvi eilutės viską pasako.Kad taip šnekėti, reikia labai gerai save jausti ir pažinti.Geras.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-23 12:52:19
Tiesiog supraskit, kad sutikot tokią
Ir tokią laidosit, kokia esu.
Savęs pažinimas, susitaikymas su savimi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-01-23 12:24:28
puikus saęs nešimas