algoritmai bučiniui sningant

Santrauka:
tobula akimirka
liko laikas

kaip kūdikiai lieka
po motinų klyksmo

ir giliai po širdim

atsivėrus ertmė
užsitraukia

gydo laikas

kol laikrodžiai
ašarom tiksi

o rodyklės

sužiūrę  į dangų
saulėtekio laukia

tik akimirksnis

lėtas kaip kūnas
prieš nubudimą

pilnas dūzgesio

sapno aitrumo
ir priešaušrio vyno

pilnas nerimo

lūpoms belaukiant
kol prasiversi

saldžiu bučiniu

sniegenų alpuliu
sausyje

liko pa

tobulai nuvilnijęs
į naktį

apsnigta krūtine

pasitinkantis
krintančią lemtį

ir pagavęs glėby

it mėnulis
ilgai nesirodęs

tu mane tarsi sausis supi

toks skirtingas
ir nevienodas
anamcara

2011-01-21 22:47:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2011-01-22 18:59:30

Gražiai apjungta žiema su jausmais, malonu skaityti :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-22 00:02:21

banaliai apie laiką kuris ale gydo, o ką gydo kam gydo kas čia serga, nu nėra to, frazė ta nuvalkiota.
pradžia nepatiko, vien jau tuo, kad aiškus kiekvienas naujas žodis priekin - tai yra lengvai numanoma raiška, ir dar ta frazė žodis žodin dažnai pasitaikanti, tiek šnekamojoje kalboje, tiek literatūroje (tačiau jei literatūroje pasitaiko, tai jau labai pigioje, man atrodo, kad jums (jūsų kūrybai) tokie "fintai" – tokia raiška labai netinka; kičas ir tiek.)
o grakščių vietų kelėtas yra, grakščios:

"sniegenų alpuliu
sausyje
tobulai nuvilnijęs
į naktį
apsnigta krūtine
it mėnulis
ilgai nesirodęs
toks(-ai) skirtingas
ir nevienodas"
------------
-------------------------------------
grakščiai žiemiška pilnatis, sniegas mėlynas ir laikraštį gali skaityti... va toks grakštus gabaliukas
žiemos pilnaties, o gal pirmojo sniego iškritusio naktyje, ir viskas taip kvepia, balta ir šviesu; tokia grakšti atmosfera.
o eilius ne, jis turi gaivališkumo, bet nelabai, dekoratyvus, melodingas ir labai gadina tos klišės apie laiką
kuris gydo. O dabar viena dainelė ironiška nuskambėjo. Ji lyriškoje dvasioje ironišku kampu, teatralizuota. Borisas Moisejavas dainavo, ką tik jubiliejų savo švenčia, tai kaip jis gimė, ir daktaras atėjo žiūri į jį, o jis susigėdo, nes jis be kelnaičių - nuogas, ir pagalvojo, kad jis toks mažas ir turi dar augti ir užaugti, nes mažam negalima numirti, dar neužaugus, o užaugusiam ir pasenusiam negalima susirgti:
Puikiai taip ir visame tame laikas:
"Маленькому нельзя умереть
старенькому нельзя заболеть" ------
---------------------------------
tai va man labai patiko ta dalis, jūsų teksto, kurią pacitavau. Tos atskiros grakščios atkarpėlės.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-21 23:12:37

Kas per pabaiga, tokiam perlui..arba aš neįsigilinau, bandysiu dar.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-21 23:05:08

Anamcariškas, va tokį negaliu nepriglausti...