liko laikas

kaip kūdikiai lieka
po motinų klyksmo

ir giliai po širdim

atsivėrus ertmė
užsitraukia

gydo laikas

kol laikrodžiai
ašarom tiksi

o rodyklės

sužiūrę  į dangų
saulėtekio laukia

tik akimirksnis

lėtas kaip kūnas
prieš nubudimą

pilnas dūzgesio

sapno aitrumo
ir priešaušrio vyno

pilnas nerimo

lūpoms belaukiant
kol prasiversi

saldžiu bučiniu

sniegenų alpuliu
sausyje

liko pa

tobulai nuvilnijęs
į naktį

apsnigta krūtine

pasitinkantis
krintančią lemtį

ir pagavęs glėby

it mėnulis
ilgai nesirodęs

tu mane tarsi sausis supi

toks skirtingas
ir nevienodas