Pilnas kiemas eilėraščių!
Žengusių plynėmis ir atplaukusių
Popierinių laivų flotile per vienintelį potvynį,
Po kurio nebeliko kaip grįžti.
Gydančių gysločio vėsa ir kraujažolės baltu žiedynu,
Susigėdusių, slepiančių nesukurtas rankas, kurios
Apibarsto aguonų daugtaškiais
Tavo laiką ir lauką.
Žiedų ugnis išsiveržia per aušrą.
Sugrįžti prie žmonių, pamiršęs kalbėtis –
Tuščio aruodo, pelių šmirinėjimo garsas,
Atilsio metas – džiūtis.
Vynas
2011-01-21 18:17:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-01-22 10:49:59
prasmingos eilės ir mintis gili, gili...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-21 21:52:15
... pelių šmirinėjimo garsas, atilsio metas – džiūtis. - žaviuosi visutėliu.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-21 20:52:14
Tikrai labai įdomus aruodas. Ir visai netuščias gi!
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2011-01-21 18:55:04
Džiūtis kaip pjūtis! :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-01-21 18:40:04
Vyniškai - puiku. Man paskutinė eilutė rašytųsi: Atilsio metas - džiūti, nes nežinau koks tai reiškinys - džiūtis :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-21 18:31:03
koks čia autorius, Vynas?
aplodismentai...