Pilnas kiemas eilėraščių!
Žengusių plynėmis ir atplaukusių
Popierinių laivų flotile per vienintelį potvynį,
Po kurio nebeliko kaip grįžti.  

Gydančių gysločio vėsa ir kraujažolės baltu žiedynu,
Susigėdusių, slepiančių nesukurtas rankas, kurios
Apibarsto aguonų daugtaškiais
Tavo laiką ir lauką.

Žiedų ugnis išsiveržia per aušrą.
Sugrįžti prie žmonių, pamiršęs kalbėtis –  
Tuščio  aruodo, pelių šmirinėjimo garsas,
Atilsio metas – džiūtis.