O kas rugiagėlę nudažė mėlynai?
Yra juk šitiek džiugesio spalvų.
Kodėl žydrom akelėm mirkčioja linai
Tarsi be galo būtų jiems graudu?
Ir jūrą, ir marias liūdna spalva užliejo,
Teptuką nusivalė dangumi plačiu.
Bet visgi... Žiburių vilties pribėrė,
Kad būtų bent nakty ne taip baugu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-21 19:50:06
Šios spalvos atspalviuose pilna gyvybės, ramybės, grožio. Kiekvienas potepis, linija, brūkšnys mėlyname paveiksle turi savo prasmę.
Ir ar liūdna, jeigu linai ir rugiagėlės yra mėlynos spalvos? Tai kaip tik yra labai nuostabu. Tiesą pasakius, gyvenime nesu matęs mėlynų laukų. Ir manau, kad tai tiek man, tiek daugeliui kitų tai suteiktų džiaugsmo.
Ir ar liūdesys visada yra blogai? Juk tik išvydę tamsą, mes galime įvertinti šviesą. ;]
(gerai, atleiskit, kad tiek daug prirašiau, bet) pats eilėraštis labai...mėlynas ;]
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-21 17:28:46
Lengvas, tarsi nuskrido melsva spalva.Tik kodėl gi ši spalva liūdna? Man pilka liūdesį kelia.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2011-01-21 17:20:56
Toks etiudas.