Tu išėjai jau taip seniai,
Šešėlio šleifas vis dar traukia akį.
Tu ten buvai, ten gyvenai -
Primirkus nuo tavęs net žemė,
Liepsnos kaitra - tai neišdegins.
Ne paukštis tu, bet sugrįšti,
Kaskart, palietus skaudžią briauną.
Tu tam šešėly gyveni :
Kodėl vis dar namų nesurandi?
Išblankęs rūbas, draiskalais pamoja
Ir drėskia lyg nagais lediniais.
Tik kraujo lašas su skausmu suvilgęs,
Nurimsta šviesoje šešėlio.
Vaitoja atgailoj prabėgę dienos,
Neuždaryt ir nesurinkti jų.
Vaiduokliškais laiškais vis siuntinėjas,
Tarp to, kas buvo gera ir baugu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-23 22:07:40
Skaudūs jausmai, išreikšti gražia forma. Jūs tai tikrai mokate.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-20 15:02:06
Skaitau,skaitau ir į savo bibliotekėlę imu.
Ačiū už leidimą:))
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-20 15:00:43
/Ne paukštis tu,bet sugrįžti,
Kaskart , palietus skaudžią briauną./
Sudėjai daug gražios išraiškos,
nors ir liūdnai...
:))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-19 19:16:01
Primirkus nuo tavęs net žemė,
Liepsnos kaitra - tai neišdegins.
Gebi perteikti skausmą... Mesk šleifą šalin, bus lengviau eiti į priekį. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-19 18:14:27
Skausmingai, be jokios vilties jausmai...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-19 15:26:24
Skaudžiai taip... be jokios vilties išgyventi... :(