Sustikam un Švintosiąs kruntų,
kur augam,begiojam jauni.
Svajonęs plaukę virš verpetų šaltų,
e upę mum moją nerami.
Ti,-Švintosiąs kloniąs paliką
mūsų juokas ir svaja.
Pievų gėląs maną runkaj nevys,-
visadu gyvas atminsiu aš jas...
Narėtųs, kad grįžtų dą dienąs,
kad galėč sutikt vėl tavi.
Apkabintum-nepaliktum jau venąs.
Melais žadeliais vėl vadintum mani...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2011-01-17 20:34:09
Oi, kokia brungi mum šita Švintoja, kiek prisminimų vėl grįžta... Bais gaila, ale junyste nebegrįš...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-01-17 15:36:44
Švinti te kruntai. švinti...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-01-17 12:19:51
Švinti prisminimai ape švintas vietas.
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2011-01-17 08:44:48
Nu kū tu žmagau padarysi. Yra kaip yra. Gerai kad mintyse sustinkat...
Nuoširdus jaunystes ilgesys.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-17 03:01:05
pažįstu Švintųjų gerai, tynoj užaugau. jau nelabai pamenu, kad kas taip kalbėtų kaip čia, bet tik panašiai..na, nzn apie kuriuos kruntus tixliai kalbat- ar ape Zarasų, ar Utenos, o gal ape Anykščių rajoni esančius? Miela ir malonu visgi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-17 01:11:05
O, kad taip būtų...Deja, deja...