Santrauka:
Pavadinimas viską pasako.
Ant pečiaus kmynai surišti močiutės kaspinu,
Truputis šilumos paliko pelenuose,
Blankus šešėlis žibalinę lempą gąsdina...
O aš sapnuos vaikystę savo vis vejuosi.
Bet sugaištu sode – senelis glosto obelis,
Nusvirusias šakas paramsto ilgom kartim.
Ir tūkstančiai margų drugių bučiuoja dobilus –
Ištroškę saulėje medaus tenori atsigerti.
Nubėgu tolėliau – sustoju kelio kryžkelėj –
Dievulis ten medinis tarsi kažko klausia.
Bijūnų raudonų iškeltos galvos lyžteli
Jo kojas prikaltas... O aš ir vėl dairausi.
Girdžiu, kaip pievoje paklydus griežlė barasi
Dalindama į dvi dalis skylėtą dangų.
Didžiulės eglių skaros viršum miško keliasi
Tarp jų liauni berželiai moja baltom rankom.
............................................................................
Tas sapnas toks, lyg šiandien susapnuotas –
Juntu kvapus, kurie per amžius neišdūksta,
Matau, girdžiu, liečiu – kaip viso šito trūksta.
O metų upėje vis tolsta mano luotas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-20 16:49:54
Labai jaukus tekstas.:) Savo nuotaika primena tą, kuri apima paskaičius A.A. Strielkūno.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2011-01-20 04:41:36
Autoriau, arba Jūs augot mano kaime, arba aš Jūsiškiame :)
jausmas toks, kad viskas taip pažįstama... Tikrai nostalgiškas :)
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-19 15:02:20
Nuostabiai nutapytas vaikystės peizažas, toks artimas ir gražus.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-01-17 21:26:56
gražus prisiminimas. ir turiu prisipažinti, kad buvau maloniai nustebinta - stipriai peržengėt savo ribas mano vaizduotėje, t.y. manau, kad padarėt pažangą - sklandžiai, aiškiai, paprastai ir nebanaliai parašyta.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-17 01:16:16
,,...juntu kvapus,kurie per amžius neišdūksta..kaip viso šito trūksta...,,Taip-trūks šito iki gyv pabaigs.
Puikus kaimo peizažas,nutapytas gyvai,poetiškai ir vaizdingai.Puikus darbas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-17 00:22:25
Sujaudino, nuklimpau ir aš į prisiminimus...Tik man dažnai sapnuojasi ir lydi visą gyvenimą žydintis senelio sodas ir mėlynas, mėlynas dangus.Bėgu vyšnių alėja, o žolė tokia žalia ir gaivi...Krinta balti žiedlapiai...Nieko nebeturiu...