Ant pečiaus kmynai surišti močiutės kaspinu,
Truputis šilumos paliko pelenuose,
Blankus šešėlis žibalinę lempą gąsdina...
O aš sapnuos vaikystę savo vis vejuosi.

Bet sugaištu sode – senelis glosto obelis,
Nusvirusias šakas paramsto ilgom kartim.
Ir tūkstančiai margų drugių bučiuoja dobilus –
Ištroškę saulėje medaus tenori atsigerti.

Nubėgu tolėliau – sustoju kelio kryžkelėj –
Dievulis ten medinis tarsi kažko klausia.
Bijūnų raudonų iškeltos galvos lyžteli
Jo kojas prikaltas... O aš ir vėl dairausi.

Girdžiu, kaip pievoje paklydus griežlė barasi
Dalindama į dvi dalis skylėtą dangų.
Didžiulės eglių skaros viršum miško keliasi
Tarp jų liauni berželiai moja baltom rankom.
............................................................................

Tas sapnas toks, lyg šiandien susapnuotas –
Juntu kvapus, kurie per amžius neišdūksta,
Matau, girdžiu, liečiu – kaip viso šito trūksta.
O metų upėje vis tolsta mano luotas...