Santrauka:
Ne iš oro, o iš gyvenimo...
Spiegdama stovėjau po dušu,
Kai vandens čiurkšlės skaudžiai talžė pamėlusį kūną,
Asfalto akmenukų nutarkuotas rankas
Ir vėjo nualintą veidą.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Skausmą numalšintų tavo švelnus švelnus prisilietimas,
Bučinys į kaklą, o gal du...
Norėjau pajusti tavo rankas ant pečių,
Jausti, kaip nukrenta šilkiniai marškiniai,
Kurie kėlė kančią.
Norėčiau padėti galvą tau ant peties ir tylėti,
Bučiuoti tau kaklą ir vis tiek tylėti...
Noriu aklos tamsos,
Kad nematytum pamėlusio kūno,
Nematytum skausmo persmelktų akių,
Tik bučiuotum lūpų kampučiais ir šnibždėtum –
myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-05-07 14:43:05
pradžia isteriška
kodėl "šilkiniai marškiniai kėlė kančią" ? Nelogiška.
negalima pabučiuoti lūpų kampučiais. Labai jau iškreiptas bučinys gaunasi.
Kas kita į lūpų kampučius bučiuoti.
Meilės ilgesys kiekviename žodyje.
- - -
Ji ateis kai bus tam laikas
jis nuskins paparčio žiedą
dėl tavęs vienos
tu tik tikėk ir lauk
...
Vartotojas (-a): Juatas
Sukurta: 2006-05-05 09:48:51
Pirmosios 4 eilutės tikrai sužavėjo...bet tolesnė eilėraščio dalis-meilės laiškas... Tiesa savotiškas meilės laiškas... man lb patiko...Į mėgstamiausius:)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-05-04 22:37:23
prisilietinas > prisilietimas
persmerktų > persmelktų
bučiuotum lūpų kampučiais > savotiškai :)
laaaabai jau ilgesingas ... nepatiko pradžia, tas spiegimas su noru tylėti kažkaip tarsi pykstasi...
kai ką pataisau
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2006-05-04 20:19:47
nu jei nebūtų šitas skausmas atiduodamas, ten kažkam-JAm. kaip man būtų priimtina.
pirmos eilutės-et.