Spiegdama stovėjau po dušu,
Kai vandens čiurkšlės skaudžiai talžė pamėlusį kūną,
Asfalto akmenukų nutarkuotas rankas
Ir vėjo nualintą veidą.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Skausmą numalšintų tavo švelnus švelnus prisilietimas,
Bučinys į kaklą, o gal du...
Norėjau pajusti tavo rankas ant pečių,
Jausti, kaip nukrenta šilkiniai marškiniai,
Kurie kėlė kančią.
Norėčiau padėti galvą tau ant peties ir tylėti,
Bučiuoti tau kaklą ir vis tiek tylėti...
Noriu aklos tamsos,
Kad nematytum pamėlusio kūno,
Nematytum skausmo persmelktų akių,
Tik bučiuotum lūpų kampučiais ir šnibždėtum –
myliu.