Gerai perteiktos mintys ir nuotaika.

Jei upę pakeistume vėju, labai tiktų autorės nikas. Gal net pavadinimui. Mano vertinimas tik teigiamas, net labai.

Gerai perteikta, patiko

ne dėl lyrinio herojaus keitė, ji net nekeitė krypties, tik lyriniam herojui taip matosi - o ji kaip tekėjo taip ir teka, juk į mares, į jūrą, o ne iš jūros... Kryptis upės tekėjimo - visada ta pati. Bet lyriniam subjektui atrodo, kad upė teka dėl jo, ir jis kalba:
"...rami upės tėkmė
staigiai pakeitė kryptį,
nepaklausus visai -
noriu to aš ar ne."
_______________________
vaikiškas toks matymas, kuris auga ir užauga. Štai pasidarė vaikas laivelį, baltą, spindintį saulės šviesoje, ir įdėjo jį į upelį, susirinko juodi debesys, ir lietaus liūtis jį supurvino bei nugramzdino. vaikas pyksta, ant debesų ir audros, jam atrodo, kad debesys susirinko uždengdami saulės veidą, ir pradėjo šėlti liūtis, kad nugramzdintų jo baltą laivelį... (Pas R.Tagorę, lyrikoje, ir vaikas užaugęs, prisimena tą dieną, ir popierinį laivelį, debesis ir liūtį, saulę, šviečiančią, ne jam, ar ne jam. o todėl kad ji nešviesti - negali...)