***

...mano upės srovė
staigiai pakeitė kryptį,
nieks neklausė manęs -
noriu to aš ar ne
ir pradingo pakrantės,
kuriomis taip gėrėjaus,
dabar šmėkščioja blausiai
ten užklydus dulksna...
\"greit nuskęsiu\",- mąstau,
daužo akmenys kūną,
akyse vien migla
ir aš jų nematau,-
ar išties kas šiaudelį,
nors lapelį nuo krūmo -
melstis jau negaliu,
nes maldas užmiršau...
vėjas šaukia - laikykis! -
ir nuskriejo pro šalį,
tik viltis apkabinus
vis dar laiko mane...
..........................
...rami upės tėkmė
staigiai pakeitė kryptį,
nepaklausus visai -
noriu to aš ar ne.
Vėtrungė