Teka Nemuno srautai lediniai
Vakarų kryptimi vis tolyn,
Gal nuplauks, gal užšals, nieks nežino,
Tiktai teka ir teka pirmyn.
Ledo lytys pakrantėj sudužę,
Ilsis laukdamos tos valandos,
Kai pavasario vėjai atūžę,
Vandenim suteiks savo jėgos.
Gaivalinga patvinusi upė,
Išsilieja plačiai lig krantų,
Baltos „valtys“ braškėdamos supas,
Net žiūrėt truputėlį baugu.
Būtų vasara, tai pasėdėtum,
Pasisuptum mintim ant bangų
Ir palikti ilgai nenorėtum
Gelsvo smėlio, žalsvų akmenų.
Teka Nemuno srautai lediniai
Vakarų kryptimi vis tolyn...
Kada vėl susitiksim, kas žino,
Nuo žiemos mes abu tik baltyn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-16 22:58:26
Žiema, pavasaris, vasara, ruduo...Bėga laikas kaip vanduo Nemune ir nesustabdyti to tekėjimo...Labai lyriškai ir vaizdžiai, pagauta nuotaika.
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2011-01-16 20:22:47
Gražiai sudėliojot nesutabdomo laiko tėkmę eilėse.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-16 19:03:35
Laikas bėga, kad jį kur... :( Lyriškai, dainingai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-16 14:09:59
,,...nuo žiemos mes abu vis baltyn,,-taip, baltyn kasmet einame visi.Arba-artyn į ,,TEN,,..
Gražiai, lyriškai
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-16 10:16:20
Nuskambėjo kaip daina.... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-01-16 10:12:29
o, tos pavasario stichijos, ir nors baltyn, bet vis stipryn
Anonimas
Sukurta: 2011-01-16 08:17:57
Sakyčiau, tartum daina.