Teka Nemuno srautai lediniai
Vakarų kryptimi vis tolyn,
Gal nuplauks, gal užšals, nieks nežino,
Tiktai teka ir teka pirmyn.

Ledo lytys pakrantėj sudužę,
Ilsis laukdamos tos valandos,
Kai pavasario vėjai atūžę,
Vandenim suteiks savo jėgos.

Gaivalinga patvinusi upė,
Išsilieja plačiai lig krantų,
Baltos „valtys“ braškėdamos supas,
Net žiūrėt truputėlį baugu.

Būtų vasara, tai pasėdėtum,
Pasisuptum mintim ant bangų
Ir palikti ilgai nenorėtum
Gelsvo smėlio, žalsvų akmenų.

Teka Nemuno srautai lediniai
Vakarų kryptimi vis tolyn...
Kada vėl susitiksim, kas žino,
Nuo žiemos mes abu tik baltyn.