balta tyluma
su šešėliais
nuo saulės
ir nuo medžių šakų
Supas vėjas delnuos
supas vėlei
ir darosi man nejauku
žiema spengia
man į ausis
ten toli šitaip
medžiai linguoja
vysis mano mintis
nusivys
vėjas skuba
jau žengia į koją
sraunus gūsis
atnešęs kvapus
nuo snieguotų kalnų
jų viršūnių
ko man laukt
ir kas dabar bus
juk stebuklai
tik pasakoj būna
nusidriekęs šešėlis danguj
dengia uždengia
kelią į šviesą
taip jautru
kažkas virpa viduj –
kažkas kelią vingiuotą
man tiesia
ne likimas nuvylė mane
ne apgaulė
ir ne tikėjimas
sukas sukas
lyg kadrai kine
skamba keistas
tavo linkėjimas...
spika
2011-01-16 02:48:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2011-01-16 20:19:58
Gražiai sudėtos mintys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-16 19:00:05
Nuvinguriavę mintys nuo kalnų viršūnių iki širdies.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-16 14:19:24
,,...kažkas kelią vingiuotą man tiesia,,-tas ,,kažkas,,gal linki ne keisto linkėjimo, o nuoširdaus.To ir linkiu autorei
Kūrinys įdomiai ssudėliotas, priverčiantis susimąstyti.Gražiai susiskaitė.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-01-16 09:30:26
Su kvapais nuo snieguotų viršūnių. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-16 08:16:29
ne likimas nuvylė mane
ne apgaulė
ir ne tikėjimas
sukas sukas
lyg kadrai kine
skamba keistas
tavo linkėjimas...
Linkėjimas ilgai pasiliekantis, būsena pajautos išgyventos.Geras darbas.