Stovi tuopa, vis rymo prie kelio –
Ta pati, tik dabar jau žila.
Plaikstos vėjyj balti jos pūkeliai,
Kyla dulkės nuo kelio siera.
Ant kamieno sakai vilgo rėžius,
Džiūsta saulėj belapė šaka.
Ir palikusios pievoje vėžės
Lyg žaizda jau užgijus pilka.
Juk ankstyvo pavasario būta –
Maišės purvas ant ledo akmens.
Ratai slydo – nuo kelio nusprūdo –
Glaudės važis prie tavo liemens.
Neatstūmei, nes tu nemokėjai,
Tik glaudei po skylėta skara
Pūkai plaikstos, nešioja juos vėjas,
Kyla dulkės nuo kelio siera.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-08-27 11:55:44
Reikėjo pamatyt piešinį,
kad sužavėtų ir eilės:))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-08-03 22:00:23
Išties šauniai eiliuojama...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-03-27 15:19:06
moki eiliuoti...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-13 20:56:02
dainingas, vaizdingas kūrinys
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-16 22:51:38
Man taip ir norisi uždainuoti, nors ir neturiu muzikinio išsilavinimo,Labai lyriškas ir skambus kūrinys.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-16 02:40:39
patiko eilius, rimas ir ritmas tvarkoj, o dėl minties pasiginčyčiau, o kur tai tuopai dėtis, juk atstumt nepajėgi nuslydusio nuo kelio, slidu buvo ir atsirėmė, ir riogso kad jį kur...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-16 00:36:03
Dainingai. Man rodos, į dainą reikėjo įdėti. Rimas, ritmas - viskas savo vietoj. Gražus eilius, su kažkiek tautinių motyvų.