per mano smegenis nebraido briedžiai
jie tik išvėto dangų tyliai
po tą žvaigždėtą amuletą
ragais ragais į bado skylę
vardan tylos nubrozdintos ant kelių
nulipdytas molinis ąsotis
tuštybės senvagėj semia
tyrų balsą naktin išviliotą
šnypščia dvi šakės ir raitos
nujoja diena ant dienos pakinkyta
o norėjau kad ji man įgeltų
ugnies valsu dangui išraižytu
per mano smegenis nebraido briedžiai
jų kanopoms žemėj aukso pristigo
rožių pievoj spygliu išgaląstas
vardan ko vardas tas nežinau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-16 22:13:59
Jei po smegenis braidytų briedžiai -reiktų kreiptis pagalbos.
Gražus posmas - antras, bet viena ant kitos jojančios dienos,
mano nuomone - vulgaroka .
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-01-16 19:33:31
nujoja diena ant dienos pakinkyta
o norėjau kad ji man įgeltų
ugnies valsu dangui išraižytu
Man iš šio kūrinio labiausiai įstigo ir paliko įspūdį šie žodžiai
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-01-16 12:32:59
Paskutinė eilutė truputį užkliuvo, bet visumoje įdomus darbas.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-16 09:10:53
Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-16 08:24:09
nulipdytas molinis ąsotis
tuštybės senvagėj semia
tyrų balsą naktin išviliotą
Ši vieta puiki.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-16 00:50:14
ir gerai, kad nebraido briedžiai, jei nebraidytų elniai, sakyčiau - gaila...
briedžis - patiklus žvėris, ir jo keliai nubrozdinti, vardan ko - nežinau.