Jau langai nebešviečia
Ir sugrįžt nebekviečia,-
Apsitraukė žolynais daržai.
O širdis vis dar šaukia
Į gimtinės palaukę,
Kur prie šulinio rymo beržai.
Girgžda praviros durys,
Kabo tėvo kepurė,
Kurios niekas daugiau nenešios.
Iš kertės žiūri Dievas,
O galustaly tėvas
Pasitikt ir apglėbt atsistos.
Staktoj įpjovos mažos,
Ir pasuolyje ražas.-
Gerklėje kamuolėlis kartus.
Niekas čia nebelaukia,
Nors širdis vis dar šaukia
Aplankyti vaikystės takus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-01-18 22:17:38
Tas šauksmas visad išliks...
Puikios eilės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-15 22:43:10
jautru ir labai skaudu, visą laiką traukia vaikystės takai ir gimti namai.Gerai, jei tavęs laukia.Ir man ...gerklėje kamuolėlis kartus...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-15 22:07:30
Staktoj įpjovos mažos,
Ir pasuolyje ražas.-
Gerklėje kamuolėlis kartus.
Nubėgau į prisiminimus labai toli...
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2011-01-15 21:07:09
Nuostabu. Perskaičius, užstrigo "gerklėje kamuolėlis kartus". Taip artima ir suprantama .
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-15 20:47:41
Ir jausmas, ir vaizdas...labai patiko, labai priminė daug ką...