Jau langai nebešviečia
Ir sugrįžt nebekviečia,-
Apsitraukė žolynais daržai.
O širdis vis dar šaukia
Į gimtinės palaukę,
Kur prie šulinio rymo beržai.

Girgžda praviros durys,
Kabo tėvo kepurė,
Kurios niekas daugiau nenešios.
Iš kertės žiūri Dievas,
O galustaly tėvas
Pasitikt ir apglėbt atsistos.

Staktoj įpjovos mažos,
Ir pasuolyje ražas.-
Gerklėje kamuolėlis kartus.
Niekas čia nebelaukia,
Nors širdis vis dar šaukia
Aplankyti vaikystės takus.