Neliečiamybė

Santrauka:
momentinė nuotaika
nebegirdėti žingsnių
slenkstis samana užklotas
aidi giliai dūlėjančia praeitimi
nė kvapo nepajusti
tvyrančio rūke net jei ir panorėtum išblaškyti jį
taip ir akmuo netapęs žmogumi nutyla
nors ir prabilt norėtų tik ar išgirs kas kalbą jo

langai juk užkalti medinėm sijomis trūnija
paveikslai blunka nes bijai
paliesti juos bijai savim prabilti
ir
iškalbėti savo

tegul vien sau

užtvertas kelias užtvara
ne kapinės skaudina ne
skaudina tai ko nebeturi
neliko
išblėso
kaip nebekurstoma
ugnis
savo paties
ėjimuose
radaa

2011-01-15 19:34:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gintenis

Sukurta: 2011-01-22 18:05:47

Nuostabios eilės,meniška kompozicija ir išraiška

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2011-01-19 19:20:47

Skaudžiai teisingas...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-15 23:38:18

perskaitįs visą kūrinį nusišypsojau, nes padariau išvadą: tokias dvi paskutines eilutes galėjo užrašyti tik radaa. Ir jos labai pavykusios. O šiaip kartais būna įdomu, kuo pati autorė užpildo pauzes savo tekstuose. Nes tos pauzės man arčiausiai pilnumos.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-01-15 22:51:29

bijai savim prabilti
kaip nebekurstoma
ugnis
savo paties
ėjimuose --- kaip deglu į kūną.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-15 22:47:28

Labai giliai palietė, ypač...skaudina tai, ko nebeturi, nebeliko, išblėso, kaip nekurstoma ugnis savo paties ėjimuose...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2011-01-15 22:20:08

žarijom vaikštoma, reik pakurt karščiau :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-01-15 22:08:19

ne kapinės skaudina ne
skaudina tai ko nebeturi
neliko
išblėso

Smigtelėjo šie žodeliai...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-15 19:53:21

kaip nebekurstoma
ugnis
savo paties
ėjimuose


Suklusau, tai aidas žingsnių.Artimai jautru.