"kaip tvenkiny beplūduriuojąs Buratinas"

Nemanau,kad apie meilę ir lauki Malvinos:))
Ir niekuo dėtos pagirios, negeriančiam.
Per keletą ŽŽ vakarų pastebėjau kitokią
priežastį, atsirasti panašiam eiliukui.
Nenusimink, Romai, bus viskas gerai
reikia stipriai tikėti,kad bus gerai ir bus :))
IR tikiuos, kad gitara suskambės per...Klevo:))
Nepyk, kad įkišau savo trigrašį, O "būsena" labai pažįstama...

/Bet negaliu pakęsti ir kančios -
Suvirpa oras nuo tylos sutinęs...?
Puikus išsireiškimas!

Tas tiesa, Kvinta. Jis lyg balastas, ne itin ir man patinka. Galai žino, kartais įdedu tokį sau nelabai, o kitiems tinka, kitąsyk - atvirkščiai :(

...kaip lietus pradėjo žaist kurdamas...

man tai nepatiko šis jūsų (lyg ėmėtės kažkada bandyto, bet sau vis tik svetimo stiliaus, kurį pabandėte, numetėte, nes jis lyg ir jums ne prie širdies, o tas stilius numestas - jau ir apdulkėjęs, mat juo nekurdavote niekada, ir vėl ėmėtės, bet jaučiatės taip kaip ne savas. "jei Buratinas paskendo - tai gal jis buvo geležinis medkirtys, iš kokios nors pasakos". nepatiko man tas eilėraštis - jis toks kaip balastas; juokingai išreikšta, gitara apdulkėjus net (tai kada ja grota) reiškia ir nedainuota, reiškia ir rankos kaip medinės - nu neklauso, pirštai surambėją, akordų nepaima, balsas gergždi, bet pirmas posmelis kaip dainos. IR net žmogus mokėjęs kalbėti, po komos žiūrėk vėl labai daug ką turi prisiminti, ir vaikščioti pasimokinti - kas gi nuostabaus - jei gitara net apdulkėjusi, reiškia negrota ir nedainuota, nu kas čia nuostabaus?..

kas čia pas jus per rimavimas, kas per chaosas, negerai - tikriausiai ne jūsų. (Buratinai šiaip jau mediniai - tai jie neskęsta, o jei skęsta, tai jaučiasi kaip ne savi savyje.)
negeras tas eilius, neskoningas. Pirmas posmas lyg dainos. (galim jį sudainuoti, tačiau turinys per daug balastiškas. bele ko primalta, bet neturi mintinės dinamikos.) .

Eilės sukėlė skaitytojams emocijas, vaizdinius, o tai rodo, kad eilės geros, o Buratinais kartais tenka visiems pabūti, bet tai laikina, jūs ir pats žinot :-)

Keista, kad kai kas įžvelgė pagirias.Jų čia visai nė kvapo.Nenusimink, poete, suras tave Malvina ir ištrauks iš liūdesio šaltinio ;)

Būna būna kartais ir taip... Praeis. O gitara tik eilėtašty, ar iš tikrųjų kur kampe dulka? :-)

Eilės puikios. Manau, jog dažną kartais užklumpa slogi nuotaika, o išsisakius (Jūs tai išdėstėt eilėmis) - palengvėja.
Nepatiko netaktiškas komentaras. Ar galima nustatyt žmogaus būseną, jo nematant? Aš eilėse pagirių nepajutau ir nuomonės apie autorių „kaip lietus“, tas komentaras man nesugadino.
P.S. : Įdomu, kodėl skaitydami klasiką P. Širvį, nesvarstom, kuris eilėraštis parašytas blaivia galva, kuris pagiriojantis... (juk dauguma „lietuvišką beržą“ žinom ir gerbiam)?

Neliūdėkit, praeis tokia nuotaika, vėl sužėrės spalvos.Slegiantis laikas ir aplinka.Traukit į gamtą, viskas praeis.Puikiai perteikta, man ir Buratinas nekliūna.

Patiko, pajutau tą skaudžią vienumą...
(tik paskutinė eilutė - mano manymu, kiek gadina kūrinio grožį)

Tekstas dainai, kurios melodija ir atlikimas galėtų išgelbėti patį tekstą :)

Ovacijas vis tiek girdžiu –
Lietus barbena pirštais langą.
Burna sausa, medinės rankos,
Tad neteikiu aš daug vilčių.

Persisotinus meile, tampa sausa burnoje, kas daug tas ir apkarsta, bet ne čia esmė, ir ne pagirios, per pagirias tik viena kūno dalis kenčia, o čia nuo apačios iki viršaus, jei be mano įgimto sarkazmo...darbas su gilia mintimi:kampe ilsisi gitara, o aš dar ausyse girdžiu ovacijas, išdžiuvo burna scenos baimė, bet gera, nes buvau, buvau kaip buratinas - savyje, sveikinu su praėjusia scenos baime prieš publiką, o gitara tegu prabyla :)

Toks jausmas, kad eilės apie pagirias, vartotojau, pasivadinęs "kaip lietus". Žinot, kai po gero baliaus atsibundi ryte ir nežinai, kur atsibudai. Ir va gaunasi: nesavas, svetimas, balsas užkimęs ("Įstrigę žodžiai, sakiniai"), kažko šalta (pasirodo, miegojai ant grindų, neapsiklojęs), kažkokie taškai akyse, akinių ant nosies nerandi, kažkur kažkas traška - gal lietus į stiklą. Burna sausa, rankos medinės. Net oras sutinęs nuo tos pagirių tylos. Visas kūnas medinis, tai ir jaučiuos kaip Buratinas. Tokius tad vaizdus man kelia jūsų, vartotojau, pasivadinęs "kaip lietau" (gal dėl to čia tas lietus eilėraštyje yra, nes jums lietus patinka. Arba lietus čia kodėl, nežinau. Gal šlapias visada esat, kaip lietus? A? Nežinau, bet eiliukas toks apie pagirias, sakau jums)

;)

Oi, Kvinta, turbūt ruošiat man pirtį ;) Ne, kaip tik sakau, kad ne apie meilę.

aš palauksiu, kol pakomentuos, tada pakomentuosiu. (bet kodėl galvojate, kad visi mano, jog šis eilius apie meilę?.. mhmm; aš tai taip nepagalvojau.)

Eilės ne apie meilę ;) O ar privalo kasdien ir daug?

Kodėl šiandien jūsų niekas nekomentuoja?