Nesavas – svetimas jaučiuos,
Net nežinau, kas šiandien daros.
Nuo pat viršaus lig apačios
Prie apdulkėjusios gitaros

Įstrigę žodžiai, sakiniai,
Tarp stygų lyg negyvos raidės.
Šauktukas kosti susiraitęs,
Taškai – be rėmo akiniai...

Ovacijas vis tiek girdžiu –
Lietus barbena pirštais langą.
Burna sausa, medinės rankos,
Tad neteikiu aš daug vilčių.

Bet negaliu pakęsti ir kančios –
Suvirpa oras nuo tylos sutinęs...
Vis tiek aš svetimas jaučiuos,
Kaip tvenkiny nuskendęs Buratinas...