Šermukšnis nusivijo rudenį
Per mūsų sapną nemiegotą –
Tarytum vasarą pabudinęs
Rausvais taškais taškuotą.
Gruoblėtos rankos stingo vėjyje
Baltu laku lakuotos.
Nors mes ir ėjom – neišėjome,
Išlaikėme, kas buvo duota.
Tik truputį sutriko lygsvara –
Galbūt todėl, kad vėjai pūtė.
Saulėtekio lipni smala
Užliejo medžio lapų rūtą.
Bet sapnas vėl grąžino ateitį
Įrėminęs į žalią rėmą.
Todėl ir vėl abudu pradedam
Šermukšnio uogas rinkt po vieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-01-17 21:33:48
lygsvara šiais laikais vadinama pusiausvyra :)
gražiai įrėmintas šermukšnio vaizdu, labai sklandžiai kalbat.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-15 23:16:47
Šermukšnio uogos... ir jausmai. Nuoširdus, ilgesingas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-15 12:06:02
Gerai išdėstytos mintys, tik man užkliuvo: taškais taškuoti, laku lakuoti...Kaip sviestas sviestuotas.O taip patiko, lyrinis prasmingas kalbėjimas.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-15 09:30:58
Šermukšnio uogas rinkt po vieną.
Priminė rudens raudoną juoką :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-15 00:34:09
Gal padėt? Ta prasme uogas surinkti? :)