Santrauka:
...vaikystės vasarėlę prisiminus
Ir pabėgo triratukas
Nuo kalniuko pas kačiuką.
Dar šuniukas bandė drausti -
Triratukas jo neklausė.
Kai pietus pavalgęs grįžo,
Jo nerado mūs kaimynas.
Apsižvalgęs ėmė bliauti,-
Kas išdrįso mane maustyt.
Tik mama išgirdus triukšmą
Nuramino tą verksniuką.
Ir kačiukui reikia žaislo,-
Pažiūrėk pakalnėj raitos.
Triratuko ratai sukas,
Džiaugias rainius ir amsiukas,
Šokinėja jie ratu -
Pagaliau jis mūsų bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-14 23:09:14
Labai gražiai ir nuoširdžiai parašyta.Ir amsiukas, ir rainiukas, ir bliaunantis berniukas...Taip tikroviška...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-14 22:42:31
Geriau Zuokas būtų triratukus pirkęs :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-01-14 18:42:54
:)