Ir pabėgo triratukas
Nuo kalniuko pas kačiuką.
Dar šuniukas bandė drausti -
Triratukas jo neklausė.
Kai pietus pavalgęs grįžo,
Jo nerado mūs kaimynas.
Apsižvalgęs ėmė bliauti,-
Kas išdrįso mane maustyt.
Tik mama išgirdus triukšmą
Nuramino tą verksniuką.
Ir kačiukui reikia žaislo,-
Pažiūrėk pakalnėj raitos.
Triratuko ratai sukas,
Džiaugias rainius ir amsiukas,
Šokinėja jie ratu -
Pagaliau jis mūsų bus.