Santrauka:
Tai jausmai ir mintys sutikto žmogaus iš mažo pakelės miestelio.Jis išsakė viską, kas per tiek metų susikaupė jo širdyje.Tiesiog abejoju ar spausdinti šį eilėraštį.Sakysit- visi džiaugiasi švente, o aš rašau visai ne apie tai, kad aš ne patriotė, kad nemyliu Lietuvos.Aš ją labai myliu, kaip ir paprastus žmones, savo tėvynainius.Tik man taip skaudu:kovojom už laisvę, kad nebūtume vergais, o kuo tapome.Juk iš mūsų valdžia juokiasi.Ką nori, tą daro.Kai taip trūksta viskam pinigų, jie persisotinę ir dar tiesia rankas...Nenoriu kalbėti...Neteiskit manęs.Myliu savo Tėvynę, todėl ir rašau apie tai.
Ugniniai lašeliai vis kapsi ir kapsi...
Ji tarsi svajonė, nauja gal viltis?
Su švente, brangieji! Oratoriai kvaksi
Ir rodo prašiepę tuos savo dantis.
O rupi, oi rupi samanė skaidrioji.
Pirmieji lašai – visą skonį pateiks.
Nebarki manęs, oi nebark, mylimoji,
Tauta be šio niekalo man neatleis.
Kaip man sustabdyti tą norą beribį –
Vėl apgirtusiam žvelgti tau į akis.
Kankinas, kankinasi mano kantrybė.
Geriau prisigert...Gal negerti išvis...
Ugniniai lašeliai vis kapsi ir kapsi,
Šalia pušynėlio, už kalno stataus.
Ir kuo gi, broleli, dabar tu patapsi,
Toli tau nukakti lyg savo turgaus...
Šiandien tokia šventė – už laisvę kovojom
Prieš dvidešimt metų. Taip gaila savęs.
It siena sustoję, gyvybę aukojom...
O kas mes dabar? Širdis neiškęs...
Todėl ir varau krūminukę miškely,
Vaikai juk pabėgę, pati tik viena...
Vai sunku, oi sunku. Toj mano galvelėj
Ne vien tik jausmai, bet ir mintys yra.
Laisvi mes nuo visko ir vartom šiukšlynuos,
Ir bėgam kiek galim nuo laisvės tolyn.
Ak dienos sužydusios, manosios dienos...
Taip žlunga svajonės ir daros blogyn...
Išlenksiu burnelę. O gal išvažiuoti?
Gal ten aš turėsiu duonelės skalsios?
Ir kas gi palieka? Nereik nei galvoti...
Pabėgt iš Tėvynės. Negrįžt niekados...
spika
2011-01-14 00:55:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-14 20:52:48
Pasakojo atsitikimą. Tai buvo prieš keletą metų Suomijoje. Pasiklydo keli lietuvaičiai turistai su Karelija besiribojančiuose miškuose. Eina, jaučia, kad kažkas laužą kūrena. Artyn - samanės raugo kvapelis, dar arčiau - palapinė stovi. Išlenda barzdotas žmogėnas. Pasirodo lietuvis, nelegalus emigrantas. Gyvena jau treti metai ir vietinius samane aprūpina. Džiaugiasi, sako, biznis klesti...
Moralas - lietuviai visur randa nišą pragyventi, dar net neblogai prasisuka, bet, paradoksas, savo Tėvynėje - ne.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-14 18:57:55
Su švente, brangieji! Oratoriai kvaksi
Ir rodo prašiepę tuos savo dantis.
:) Pažiūrėkim į tai su šypsena, kas belieka...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-14 16:50:15
Su šventE kirčiuojama. tai čia gal labiau tiktų ?
...sunku,vai sunku man... (dėl kirčiavimo)..............
-ko gero,netaisyklingai pavartota.
...........................ai,čia tik pastabėlės...neįpareigojančios...
:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-14 11:35:31
..už lqisvę kovojom, o kas mes dabar?-ištikrųjų-kas/ kas dabar tie eiliniai, kurie laisvę gynė?
Puiki tema, lengvai susiskaitė Gal satyra?-reali satyra.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-14 07:47:31
Autorei,
Tai eilėraštis - klausimas, gaila kad tokį atsakymą rado aprašomas herojus.
Nemanau, kad autorė, mano, jog tai išeitis, todėl jei dar rašys - turi pateikti ir kitą nuomonę, jeigu sakys, kad jos nėra - turi ją sukurti, juk kuriantys žmonės turi rasti išeitį ...
Vienus po Lituvą vedžioja,
sąmoningai arba ne
pasirinktas bet savo kelias,
Jis dar kartais parveda namo...
Mintim man svetimus vedžioja -
Manau, valdžion arba aklavietėn
Tik nuveda ir pameta, paslieka
Čia aprašytas - naminukės kelias
Anonimas
Sukurta: 2011-01-14 01:20:29
Dabar perskaičiau autorės santrauką...ne tekstas paliko įspūdį, o pristatymas- norėčiau priglausti ne jį o autorę.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-14 01:00:24
Miela,spika sunkiai man šį kart skaitėsi...nebaigiau :( bet gerai, kad užkabinai.