Laimės saulė kartas tek,
bet ė leidas tonke.
Aplink anou vėsė šnek,
net ė paskotėne molke.
Vėltėis ciongā trauk posiau,
Nervā – debesų joudžiauses gniožolās.
Tēp gīventė vels tik gal...
Bet ar esam aniuolā?
Tėisuos ondėnelio šėrdi plauni,
atmėnėma škorles laika rūdis nutrini –
lauki, vėsa omžiu lauki
lasiniedams dėinų trupinius.
Meilės purvīnė grimsti kiaura,
meilės sparnas aukštā išneri,
kor vėrš miešlų krūvuos aug
poikės ruožės, vešlės nuotrīnas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-02-04 11:04:20
Norėčiau paprašyti koordinatoriaus pakeisti paskutinę eilutę į
pėktas ruožės, linksmas nuotrīnas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2011-01-16 12:02:18
Gražus tarmės valdymas.
Atviroka. Bandykite mintis slėpti po metafora.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-13 14:08:54
Ir tikrai:bet ar esam aniuola? Visą gyvenimą laukiame. O rožės auga virš mėšlų...Kasmet :)
Patiko. Labai.