Laimės saulė kartas tek,
bet ė leidas tonke.
Aplink anou vėsė šnek,
net ė paskotėne molke.

Vėltėis ciongā trauk posiau,
Nervā – debesų joudžiauses gniožolās.
Tēp gīventė vels tik gal...
Bet ar esam aniuolā?

Tėisuos ondėnelio šėrdi plauni,
atmėnėma škorles laika rūdis nutrini –
lauki, vėsa omžiu lauki
lasiniedams dėinų trupinius.

Meilės purvīnė grimsti kiaura,
meilės sparnas aukštā išneri,
kor vėrš miešlų krūvuos aug
poikės ruožės, vešlės nuotrīnas.