Neateisiu - nelauk, man uždrausta pažinti tave.
Nors meldžiu - pakalbėk -
Tyloje tik kriokliams leista tyldyt.
Negailėki žiedų, kuriuos plaka beširdis likimas,
Jie brandins ne vaisius,-
Bet šaknis, tarsi uolą bebaimio laukimo.
Paklausyki širdies - ji ne jausmą, o tiesą išlies
Ant sparnų danguje - ne gelmėj
Nuklajosi į žydintį sodą.
Ten žaltys tik stebės ir nedrįs jau sugundyt.
Vaiskią darną žiedų, be apgaulės bedugnės,
Apkabinsim drauge - tik skirtinguos krantuos.
Tu tenai, aš jau čia -
Man kriokliai naują dieną išbūrė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-13 09:43:35
Užbūrė... :-)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-01-13 00:40:14
Gerai išjausta.Man stipriai atrodo.
Galinga jėga.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 23:51:01
Puikios vizijos...Ačiū.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-12 23:26:34
...Tu tenai, aš jau čia- Man kriokliai naują dieną išbūrė...Gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-12 22:48:16
Sugraudinai
/tyloje tik kriokliams leista tyldyt/
Bravo, daugiau vakaronių,bus daugiau
gerų eilių:))
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 20:40:10
Atrodo tvarkingai, gražiai, o daugiau neturiu ką pasakyti. Ar kompetentinga būtų vertinti paveikslą, jei jis nutapytas tau nepatinkančiomis spalvomis - čia jau būtų grynai asmeniškumai, o ne vertinimas.