Neateisiu - nelauk, man uždrausta pažinti tave.
Nors meldžiu - pakalbėk -
Tyloje tik kriokliams leista tyldyt.
Negailėki žiedų, kuriuos plaka beširdis likimas,
Jie brandins ne vaisius,-
Bet šaknis, tarsi uolą bebaimio laukimo.
Paklausyki širdies - ji ne jausmą, o tiesą išlies
Ant sparnų danguje - ne gelmėj
Nuklajosi į žydintį sodą.
Ten žaltys tik stebės ir nedrįs jau sugundyt.
Vaiskią darną žiedų, be apgaulės bedugnės,
Apkabinsim drauge - tik skirtinguos krantuos.
Tu tenai, aš jau čia -
Man kriokliai naują dieną išbūrė.