Atsimenam, kaip niekino šventoves.
Tikėjimą maišė su purvais.
Dabar kryžiai visiems stovi,
ir tiems, kurie žuvo po vikšrais.

Bet ar tokią laisvę mes gynėm
ir buvom tankų trypiami?
Apvogta, nuskurdinta tėvynė
labiau savų, nei engė priešai svetimi.

Klesti tik apgaulė, srautai pažadų.
Valdžios vadovų praturtėt svajonė.
Patiklūs buvom. Liūdna ir graudu,
kad rinkom tokius, jais pasikliovėm...

Susikaupusią juodąją gėlą
išliekim posmais skambių dainų.
Ir kaip 91-jų sausį pasikėlę,
siekime gerovės taikiu keliu.


A.K