Santrauka:
Iš ciklo “Melancholija”
kokios gilios ir ilgos nerimo naktys
lyg akivaro tyli ir gundanti akis
viską turiu: net laiką ir baimę prasmegti,
nes žinau, jog po šios bus kita, kuri užmigdys
ir laiką, ir baimę, net geliantį nervą,
net tamsą už lango, kuri ne tamsa
ir tylą, kuri vis dar spengia ir varva
tarp žodžių, minčių ir begarsio manęs
kurčioje tyloje įstrigęs peršiantis niekas
beverčiu atodūsiu sprūs prasmingu pats sau
graudesys šio pasaulio apglėbia sulėkęs
tik ar pasaulis graudus, o šito aš nežinau
Ražas
2011-01-12 05:27:15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-12 22:55:17
Vienu įkvėpimu perskaičiau, patiko.Ypač antras posmelis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-12 21:39:23
viską turiu:
ir laiką, ir baimę, net geliantį nervą,
net tamsą už lango, kuri ne tamsa
Sužavėjo gražus rimavimas. Eilėraštis nuo pat pirmos eilutės įtraukia... Ačiū. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-12 15:44:53
Ypač geras antras posmas. O gyvenimas ir yra akivaras - visada priverstas kapanotis, kad į tą juodą pliurzę neįtrauktų.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 13:15:54
Visai nieko. Manęs neverčia kabinėtis, bet ir per daug nesužavėjo.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 06:11:18
Graudus, bet kartu ir ramus - žmogus neturi pasirinkimo. Bet juk niekur kitur, tik būtyje, net jei tokioje, turime galimybę būti laimingi