Suskambo man varpas negirdimas,
Davęs ženklą – sustot man anksti.
Patraukiau į kelią, į sutemas,
Viską, viską suslėpus širdy.
Ir nuoskaudas, gėlą ir liūdesį,
Ir akimirkas džiaugsmo šventas.
Visko buvo, niekam neliudysi,
Visas savo patirtas skriaudas.
Niekam pažado nedaviau, niekam,
Žvelgiau drąsiai visiems į akis.
Juk visi mes šią žemę paliekam,
Po mirties nesvarbu, ką sakys.
Liko didelė mano svajonė –
Ją palikt su visai negaliu.
Tik šitoji po laiką klajonė
Viltį teikia ir duoda jėgų.
Ten toli, horizontas jau švinta.
Tyliai skamba man varpo garsai.
Kinta viskas ir niekas nekinta...
Laukiu ryto nemigus visai.
spika
2011-01-12 00:56:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-13 17:23:20
taip,pasižadėti galima tik įsitikinus,kad bus ištesėta...
:)
Vartotojas (-a): megillah
Sukurta: 2011-01-13 00:28:37
gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 23:53:59
Kinta viskas ir niekas nekinta... Tiek vilties...skausmo, žinant ateitį, kurioje niekad nekinta Išėjimas. Patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-12 15:38:15
Šviesus optimizmu. Bet ir su praradimi priegaide.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-01-12 12:14:16
Labai patiko.Optimistinė kelionė.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-01-12 08:29:32
Labai liūdnas varpas.O sakėt,negirdimas.Skamba gėlą ir liūdesį.