Pusnynuos paskendus sodyba. Pyška tvoros nuo šalčio. Tėvas arklius pagirdo, gūniom strėnas uždangsto. Šiltą skarą paduoda per viduržiemio gruodą.
Močia vandeniu kepalą šlaksto. Žioruoja įkaitusi krosnis. Paskui ima už rankos ir veda prie paženklintos staktos matuotis. O tie metai seniai jau išaugti, visi marškiniai sunešioti. Tik bėga nubėga takelis į galudienio stotį.
Kapsė
2011-01-11 17:53:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-12 16:28:13
...,, takelis į galudienio stotį" per ašį prisiminimų
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-11 18:47:28
paduoda - gruodą rimuojasi, o čia gi proza. Stotį - matuotis - taip pat.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-11 18:30:09
Bėga, nubėga takelis..., bet tokie šilti prisiminimai liko, gal dar liko ir stakta su paženklintais brūkšniais...