Pusnynuos paskendus sodyba. Pyška tvoros nuo šalčio. Tėvas arklius pagirdo, gūniom strėnas uždangsto. Šiltą skarą paduoda per viduržiemio gruodą.
Močia vandeniu kepalą šlaksto. Žioruoja įkaitusi krosnis. Paskui ima už rankos ir veda prie paženklintos staktos matuotis. O tie metai seniai jau išaugti, visi marškiniai sunešioti. Tik bėga nubėga takelis į galudienio stotį.