Prabėgo dar metai vieni
Liečiu rankomis
tavąjį kelią
ir klausausi
įtempus ausis.
Baltas sniegas
rankas mano gelia,
tik šis jausmas
mintis išsklaidys –
kad prabėgo
dar metai vieni,
apsinešę taip
suodžiais juodais.
Gal nebuvo?
Gal visai netikri?
Dienos nulėkė
paukščių pulkais.
Ryto debesys
velias į plaukus.
Jau dienoja.
Trapi šiluma.
Liūdna man.
Ir diena neužaugus
virsta vakaro
gaida liūdna.
spika
2011-01-10 01:43:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2011-01-10 21:46:55
"Ryto debesys
velias į plaukus.
Jau dienoja.
Trapi šiluma."
...
Ir diena neužaugus
virsta vakaro(u)
..."
Džiaugiuosi, radau gražių šiltų vietų.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-10 21:18:01
Puikios metaforos, puikios...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-10 20:44:02
Liūdnai plaukiančiai apie netektį.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-01-10 11:16:29
Laikas niekam nepaklūsta. Gražiai tai sueiliavote.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-10 09:56:41
Liečiu rankomis
tavąjį kelią
ir klausausi
įtempus ausis.
Baltas sniegas
rankas mano gelia,
-----------------------
Palietėte.