Tiktai subręsk. Po to nupjaus ir kuls, ir vėtys,
Tarp girnų trins ir tešlą užmaišys.
Žiojės minkštimas net pro plutą kietą,
Kai pasijusi - karštyje guli.
Tiek kartų keitė aplinkybės būvį,
Kad, kas esi, nė tu nebežinai.
Į vaiko burną ant švelnaus liežuvio
Duonelės kąsniu kartų kiek kritai?
Ir nesopėjo anei vieno karto
Kiek kas betrynė nuo tavęs lukštus.
Kas juos surinks ir kas sudės į karstą,
Kai keisti būvį tikslo nebebus?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-08 22:59:29
Visas gyvenimas....Patiko palyginimas su duona.Labai prasmingas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-08 21:30:10
gražiai užgriebta...
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2011-01-08 20:00:53
stipriai
Anonimas
Sukurta: 2011-01-08 19:08:08
Vienas ir gražiausių šiandien. Puikus, Motinos buvimo žemėje, aprašymas.
Sopėjo naktį, gėlė juk ne kartą
Širdį - išvarpė, trynė vis lukštus...
Tik, kas surinks, sudės į karstą?
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-08 18:57:13
graži mintis, klasikinis išpildymas.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-08 18:46:25
Gražiai apie Motinos buvimą žemėje.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-08 18:04:33
Tikslo gal ir nebus, bet prasmė visada.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-08 15:35:17
Įdomiai, tas susiejimas su duona
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2011-01-08 14:41:28
Sodru ir išjausta.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-01-08 14:00:49
Užgrūdinta branda, perleista per ugnį ir vandenį.