Santrauka:
Truputį rimuoju.
trims Vyšniakalnio gyventojams
Pageltęs kalnas, vyšnia ir aš,
miegą išnešant, atpučia pūgą –
kažkas mus čia po visko užkas,
kai neskinsim dienų, jų pabūgę.
Kada nelipsim į kalną prieš vėją,
mėnuo leisis ant rankų – norėsi
skabyti vaisius neišėjęs,
pučiant rūką į smėlį. Pavėsy
teka upė prieš plauką. Rytas.
Vos ištirpus kalboms aidesy,
šio sirpsmo per maža klausytis
ir kas sykį vis labiau tebesi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-07 20:02:08
šito sirpsmo per maža klausytis
ir kaskart vis labiau tebesi.
...........................
...tikrai rimuoji,pasirodo...
:)
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2011-01-07 18:24:20
Daug vidinės energijos.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-06 23:53:42
Blaškosi blaškosi, bet vis tiek skaitosi vienu ypu. Gi gerai. Dabar pavyduliausiu, kad Jums pavyksta rimuoti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-06 23:36:08
gražūs peizažai ir perteiktos mintys įdomiai
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-01-06 20:13:17
oooOOO visai mielai susiskaitė;