Ištuštėjo dangus po kometų lietaus.
Ir kalnai sudėvėjo šaltas naktis.
Kaip sužeistos plaštakės be sparnų atsigaus,
Jei rugpjūčiai į žiedlapių sapną negrįš.
Tu suglamžei viltis ir prakeikei audras,
Pasiklydusią sielą užvėrei į šulinį.
Voras pina iš gijų rytojui kasas,
Kad kalnai po kometų duobėm išsibudintų.
Gaiva
2011-01-04 07:17:15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-05 00:02:51
su užslėptu liūdesiu, nuoskauda...- trapias , bet stiprias.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-04 23:07:05
,,Tu suglamžei viltis'' ... ką ir bepridėti...jausmas atskleistas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-04 22:00:24
Labai gražių vietelių yra, nors kūrinukas ir trumpas.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-04 16:29:36
Kai kur yra ritminių duobelių, paskaitykite lėtai ir garsiai, aptikusi pabandykite taisyti.
Neblogas lyrinis darbelis.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-01-04 12:41:59
su skauduliukais toks, tikrai neblogas