Santrauka:
Emigranto malda.
Kai viskas, ką turi - tik sauja smėlio,
Per klaidą Tėviškėj į batą įsemta,
Taip norisi padėti galvą ramią vėlei
Kur žodį pirmą ištariau
\"Mama\".
Dar norisi sugrįžt, į saulę pažiūrėt,
Pasiklausyt kaip rytą keliasi aušra,
Ir draugui ranką ant peties padėt,
Kai naktį išsklaidysim su daina.
Pavasaris pavasarį beregint pavijo,
Ant mano siauro ir dulkėto kelio,
Daug laiko smilčių lietumis nulijo,
Tik liko užkulny lietuviškų saujelė.
Kad tik užtektų tos saujelės, Dieve,
Jei nebeteks savom akim išvyst namų,
Kad jausčiausi lietuvis galų pievoj,
Išberkit smiltim formą:
metrą ant dviejų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rasa varnė
Sukurta: 2011-01-01 20:12:41
pravirkdei, ačiū, visai sveika kartais parasoti
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-12-31 23:09:15
Kokia skaudi malda. Och, kad ją išgirstų mūsų valdžia. Deja... Bet turėkime viltį, kad mūsų vaikai-lietuviukai sugrįš, kaip grįžta pavasarį paukščiai. Jei net nebeliko kas atvertų gimtų namų duris, čia jų laukia pievos, miškai ir toks mėlynas, mėlynas gimtinės dangus...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-31 11:20:48
Ir šaukia ir laukia ...sugrįžti... Sėkmės!
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-31 07:18:24
"Pavasaris pavasarį beregint pavijo,
Ant mano siauro ir dulkėto kelio..."
Nuoširdu.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 01:02:51
Skaudus širdies kalbėjimas. Ir taip norisi pasakyti: viskas bus gerai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-31 00:33:08
Gilus, išjaustas ir toks skausmingas. Sujaudino. Sunku toli nuo namų.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-12-31 00:26:24
Išgyventas išsikalbėjimas. Tikra.