Kai viskas, ką turi - tik sauja smėlio,
Per klaidą Tėviškėj į batą įsemta,
Taip norisi padėti galvą ramią vėlei
Kur žodį pirmą ištariau \"Mama\".

Dar norisi sugrįžt, į saulę pažiūrėt,
Pasiklausyt kaip rytą keliasi aušra,
Ir draugui ranką ant peties padėt,
Kai naktį išsklaidysim su daina.

Pavasaris pavasarį beregint pavijo,
Ant mano siauro ir dulkėto kelio,
Daug laiko smilčių lietumis nulijo,
Tik liko užkulny lietuviškų saujelė.

Kad tik užtektų tos saujelės, Dieve,
Jei nebeteks savom akim išvyst namų,
Kad jausčiausi lietuvis galų pievoj,
Išberkit smiltim formą: metrą ant dviejų.