Pasidalinau savo pančiais –
jie nupuvo neatrišti,
nukrito po praeivių kojomis.
Vaikiščias drėbė purvo saują –
čia tau.
Jis buvo mano tėvas
ir dar mano tėvo tėvas,
kuris augino kanapes,
pynė pančius
bet niekada nemindžiojo
purvo klumpėmis.
To išmokė savo sūnų.
Aš nenorėjau mokytis.
Imk,
čia tau vestuvinė dovana –
pasidalinsi su savo vaikais.
Dukra vartė spalvotą knygelę.
Mama, ar tie batai yra klumpės,
o ar tas diržas vadinamas pančiu?
Užversk, mieloji, puslapius,
eime pasivaikščioti į gatvę
kur daug praeivių.
Basomis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-29 20:46:02
kaip su kartomis keičiasi vertybės...palietėt jautrią temą...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-29 00:16:56
hm... Peržiūrėjus autorės kūrybą jaučiu naujų vėjų pūstelėjimą. Jausmingas darbas. nors tai ne mano stilius, bet patiko. Netgi labai patiko. Nesu specialistas tokiuose kūriniuose tai vertinu 9 iš 10. Vien todėl, jog geriau nusimanantys tokiuose kūriniuose dar nekomentavo. Todėl vien dėl subjektyvumo neparašiau maksimalaus vertinimo. Perbalsuosiu, jei ką :)