Pasidalinau savo pančiais –
jie nupuvo neatrišti,
nukrito po praeivių kojomis.

Vaikiščias drėbė purvo saują –
čia tau.
Jis buvo mano tėvas
ir dar mano tėvo tėvas,
kuris augino kanapes,
pynė pančius
bet niekada nemindžiojo
purvo klumpėmis.
To išmokė savo sūnų.
Aš nenorėjau mokytis.

Imk,
čia tau vestuvinė dovana –
pasidalinsi su savo vaikais.

Dukra vartė spalvotą knygelę.
Mama, ar tie batai yra klumpės,
o ar tas diržas vadinamas pančiu?

Užversk, mieloji, puslapius,
eime pasivaikščioti į gatvę
kur daug praeivių.

Basomis...