Santrauka:
Kartais žmonės gyvena susikurtame iliuzijų pasaulyje, tiki, įtiki savo netikru gyvenimu, bet galiausiai vis tiek tenka susidurti su realybe.
Išsinešęs visus, ką galėjai panešti susikuri dangų,
O tikrajam danguj laikas vėl ir toliau nepaliaujamai slenka.
Tik ant žemės apmiršta akmuo ir sustingsta granitas negyvas.
Ir tai – liekanos to, kas gyveno, tai – juostos blankus negatyvas?
Bet surasi dalelę kažko, kas kadaise nukrito iš aukščio,
Kas neaugo, nenardė, nebėgo žeme ir neskraidė lyg paukščiai.
Tai – mėnulio, žvaigždės ar visatos kitos palikuonio šešėlis –
Kada nors jis užtemdys ir tavo dangaus susikurtąjį mėlį.
Ir vėl grįši į žemę supratęs, kad tavo dangus veidmainiauja,
Tikra tai, ką matai, tikra tai, ką lieti, nes tu – kūnas ir kraujas.
Tik ar spėsi gyvent, tik ar spėsi pavyt jau praėjusį laiką?
Juk tu pats patikėjai, kad miršta visi ką dangus neišlaiko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-03 21:56:04
nematau jokios iliuzijos...tik susimąstymas...prasmingas
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-01-03 12:27:36
... artima...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-12-31 12:45:16
Man patiko Jūsų eiliavimo prasmės ir ritmas, tad širdingai linkiu Jums gražių ir laimingų Naujujų:)
P.S. Eilėraštį šį mielai glaudžiu prie Mėgstamų - ačiū, kad gražiai kaip lietus palaistėt mano senatvę :-)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-12-31 12:35:37
Toks liūdnas pamintyjimas... Tik iliuzija tame,jog vejamės praėjusį laiką.Ir stovėdami ant žemės,kiekvienas,tur būt,saugome tą savąjį dangaus mėlio gabalėlį.
Geros eilės.Sukelia daug minčių,apie gyvenimo prasmę.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-30 02:33:03
Iš tiesų, Naujieji Metai - stabtelėjimas pamąstyti, pasvarstyti, įvertinti... Jūs taip ir padarėte: prasmingai, tvarkingai suguldėte eilutes...Pajutau liūdesį...Tarsi laikas prie dangaus priartėjo ir, lyg greitasis traukinys, nudūmė...Nespėjau net pamojuoti...Bet man pakanka ir susikurto dangaus mėlio...
Gal savaip supratau, bet tikrai privertėte pamąstyti...Ačiū.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-29 20:44:09
Kaip bebūtų žmogus apvyniotas iliuzijomis, vis tiek realybė prasimuš.Todėl mes ir pirmaujam su savo savižudžiais, greit būsim ir pasaulyje pirmi.Niekas mus nemoko priimti gyvenimą tokį , koks jis yra.Taip negražu, taip vulgaru....o gyvenimas pateikia visai ką kitą.O praėjęs laikas nueina, atgal neįšoksi į jį...
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-29 12:23:55
Tikrai itin jausmingas kūrinukas :p
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 12:02:28
PROTESTUOJU! ;)
Aš turiu manevruojantį grynio pasaulį ir nė velnio nešoku varle ant skustuvo.
Kas prisiuvo, sulopė, tepliojo.. nežuvo mžas sielos derėjimas. Ne ant neštuvų,
Pats rėplioja lyg boružė, „pa“ dar išrango, turi jis juk tikroviškai plazdantį langą.
-------------------------------------------------------------------------------------------
Nors banuok! ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-29 03:55:28
Neįžeidus, tai irgi tik pasakymas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 01:34:09
Na, nebūkit toks įžeidus :) čia tik pamąstymas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-29 01:29:59
Autoriaus mintys nebūtinai sutampa su lyrinio herojaus (herojės) mintimis ir darbais ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 01:11:36
Oi, taip nevyriška iliuzijų pasaulyje gyventi...