Storai dangaus pūkais nuklostyti laukai -
Atbrist laiškanešys, maniau, negali,
Todėl pašte - tik elektroniniai laiškai.
Kišenėj - nuo mažos dėžės raktelis...
Tačiau, ją atrakinus, nieko nerandu:
Gal brisdamas laiškanešys išbarstė?
O gal, mani laiškai paklydo tarp kitų? -
Juk pašto dėžutes - girdėjau - varstė...
Viltis negali mirti, nes tikri draugai,
Juk adreso dar nepamiršo mano -
Atplauks pavasario upe laukti laiškai!
Lai vėjas liūdesį tolyn ridena...
Ant eglių supas vėjas ir svajonės,
Ir byra sniegas. Tirpsta abejonės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-12-28 21:04:23
viltis nemiršta...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-28 18:38:01
Puikus sonetas laiškams, priglaudžiu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-28 17:17:07
Romantiškai man kažkaip, gražu. Puikus eiliukas, tikrai labai geras.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-12-28 11:50:16
Visi laukiame atplaukiančių laiškų, bet retas mėgstame rašyti. Miela laukimo akimirka.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-28 10:27:34
Taip, tikri laiškai patys nuoširdžiausi ir laukiamiausi... Sulauksite, sėkmės!
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-12-28 09:15:24
Kokia nostalgija tikriems laiškams, tiems, kuriuos gali apčiuopti ir priglaust prie širdies, aš irgi tokių laukiu labiausiai. Gražiai mintys sudėliotos