Storai dangaus pūkais nuklostyti laukai -
Atbrist laiškanešys, maniau, negali,
Todėl pašte - tik elektroniniai laiškai.
Kišenėj - nuo mažos dėžės raktelis...

Tačiau, ją atrakinus, nieko nerandu:
Gal brisdamas laiškanešys išbarstė?
O gal, mani laiškai paklydo tarp kitų? -
Juk pašto dėžutes - girdėjau - varstė...

Viltis negali mirti, nes tikri draugai,
Juk adreso dar nepamiršo mano -
Atplauks pavasario upe laukti laiškai!
Lai vėjas liūdesį tolyn ridena...

Ant eglių supas vėjas ir svajonės,
Ir byra sniegas. Tirpsta abejonės...